Tai tik bandymai su www. Norėjau, kad mano puslapiuose veiktu interaktyvios schemos. Todėl kiek padirbėjau su copy-paste.
Tai srovės šaltinis kuri norėjau įdėti į radiją vietoje urano oksido rezistoriaus (Urdox) kurio jau nebuvo. Nepainioti (kaip painioja wiki) su bareteriu:
Netikėtai radau savo vaikystės automobiliukų. Tai Matchbox serijos automobiliukai. Nuotraukose mano originalai (taip, iššaugojom) – metaliniai, 1972 ir šiuolaikiniai, jau plastikiniai (2021, 2023).
Kuo skiriasi per tuos 50+ metų? Senoviniai- ir viršus ir apačia iš cinko lydinio. Atsidaro kas nors- ar kapotas, ar durelės. Arba kas nors juda (motoras, faros…). Pas šiuolaikines, plastikines- niekas. Nu ir amortikai pas senovines minkštesni.
Tanzara 53
Boss Mustang 44
Maserati Bora 32
1960 Chevy El Camino
1968 Chevy C10
Čia, kad imformuoti, kad kažkas dar vyksta.
Taigi, kas naujo. Grundigas buvo restauruotas ir dabar stovi darbe, laboratorijoje. Galima klausytis FM. Darbo kieme įvyko gaisas, gaila pražiopsojau pradžią. Galvojau: “koks durnius vėl užstatė laboratorijos langus su fūra ir dabar krauną kažką pokšančio”. O pasirodo, tamsu dėl dūmų, o pokši sproginėjančios padangos.
Philips philetta radijukas suremontuotas ir atrestauruotas. Dabar tereikia naujų rankenėlių, nes dėl schemos specifikos 50% tikimybė, kad užpurtys jei griebsi reguliuoti. Seniau žmonės buvo paprasti- vienas 230V laidas tiesiai prie korpuso (ir rankenėlių) ir visa apsauga tai pačių rankenėlių buvimas ir nelaidumas.
Automobiliukas po gaisro- gana meniškai apsilydė.
Taip, jis miršta, nors pats ligonis dar puikiai laksto.
Turiu bėda, kai “pramuša” tai ir prisiperku visokio šlamšto. Čia pirmas iš serijos- Grundig 298 W/UKW radija. Spėtinai iš 1950 ar panašiai. Tikrai senesnė už Simfonija. Pilnai lempinė ir jokių PCB.
Iš gedimų- nebuvo elektros laido, siuntimo metu lygintuvo lempa iškrito ir baladojosi po radijos vidurius (bet ji vistiek veikia). Aišku visi kontaktai pajuodę (sidabras surūdijo), bet mums padėjo “kontakt cleaner”. Sunkiausia buvo su įvadiniu jungikliu. Ir dar saugiklio laikiklis nulūžes.
Dėl viso pikto, elektrolitus patikrinau ir kokį pusvalandį “treniravau” žema (15V) įtampa.
Kas baisiausia, šitas ~70 metų monstras veikia. Ir FM gaudo ir visokias kitokias bangas. Tiesa ilgos ar kokios ten visiškai beviltiškos, nes nėra magnetinės antenos. “elektrinė” antena gaudo tik industrinius triukšmus.
Gal kiek reikėtu apžiūrėti garso stiprintuvą- biški plerpia. Gal visdėto reikės vieną kitą kondensatorių pakeisti. O ten gražuliai, yra net iš smalos padarytu. Lempų kištukai keistoki – German Steel Y8A, 1938.
Žalia akis beveik nešviečia… tačiau ant anodo tik 170V, o knygos rašo turi būti 250V. Vadinasi visdėlto gali būti bėdos su maitinimu, nuotėkiu arba lygintuvu. Arba lempa jau tiu-tiu. Galima būtų pirkti “naują”, bet už ištestuota sumokėti gal tris kartus daugiau nei už visą radiją? Gal nereikia.
Taigis, visi popieriai- smaliniai (išskyrus vieną) pakeisti. Garsas pagerėjo, anodinė įtampa padidėjo – apie 210V, tiesa, transformatorius pajungtas prie 240V apvijos, o rozetėje 230V. Geriau kiek mažiau, nei per daug. Žalia akis nepašviesėjo.
Nuotraukoje matosi kokie buvo kondensatoriai. Beveik visi turėjo apie 1…2MΩ varžą. Todėl mano testeriukas rodė bet kokias talpas. Kas įdomiausia, du elektrolitiniai kondensatoriai maitinimo šaltinyje- 40µF × 350V visiškai geri, jokios varžos ir talpa taip kaip parašyta. O štai viduje buvęs 8µF elektrolitas pavirto kažkur į 500kΩ rezistorių.
O garsą labiausiai gadino didžiausias nuotraukoje kondensatorius- 0.5µF, jo varža buvo kažkur tarp 1MΩ ir 700kΩ. Po jo pakeitimo pagerėjo garsas ir užkilo anodinė įtampa. Gal net kiek mažiau kaista transformatorius.
Vienas maginis elementas. Geltona rodyklė rodo į laidžiuką kuris kaip ir nepajungtas, bet apvyniotas kitu laidžiuku. Kaip ir surogatinis kondensatorius, bet tikrai per mažas. Kas tai? Gal kažkieno remontas ir tobulinimai? Nes to pačio nominalo kondensatoriai buvo skirtingo dizaino ir gal gamintojo.
Dabar reikia biški meilės korpusui ir projektas bus kaip ir baigtas.
Biški meilės panaudota. Pašalintas sutrukinėjęs lakas su cigarečių žymėm ir padegimais. Lidlo nukainuoto lako užteko tik vienam sluoksniukui, bet atrodo normaliai. Ryškiai kažkas lindo prie šios radijos- garsiakalbio tvirtinimo varžteliai per ilgi.
Viskas originalu, tik kondensatoriai kiniški (polipropilenas, 400V, iš Ali). Antenos kištukas (dabar atsuktuvas) kažkoks plonesnis nei visi kiti kištukai ir neatitinka “banana jack”. Į kitas skylutes lenda be problemų. Be antenos negroja.
Projektas baigtas pilnai. Žodžiu: „Vor Abnehmen der Rückwand Netzstecker ziehen. Vor Nässe schützen.“
Daugybę metų guli toks lempinis aparatas- Simfonija 003. Gaminta 1971 – 1976. T.y. gali būti mano amžininkė. Maniškė ko gero ~1975 metų gamybos. Bent jau taip parašyta ant lempų ir kondensatorių.
Tai lempinė radiola (radija ir patefonas), tačiau skiriasi nuo daugybės kitų, kad čia stereo aparatas. Gaudo ilgas, vidutines ir ultratrumpas bangas (UTB, kas dabar vadinama FM). Deja iš FM stereo signalo negaudo, nes ji tarybinio standarto stereo kodavimo. O bangas aš jau perstumiau į šiuolaikinį diapazoną. Pakeliui radau gamybos broką FM bloke- kondensatorius nebuvo prilituotas. Bet matyt visiems buvo dzin, kas 1975 klausėsi FM?
Daug lempučių: 6П14П – 4 vnt , 6Н2П – 3 vnt, 6К4П – 3 vnt, 6И1П – 1 vnt, 6Ж1П – 1 vnt, 6Н3П – 1 vnt, 6Е1П – 1 vnt, 6Ф5П – 1 vnt, 6Х2П – 2 vnt. Nuo tokio kiekio jaučiasi šiluma kambaryje.
Praeitam šimtmetyje kiek pamenu veikė tik FM, dabar jau nebe, nes dažniai ne tie. Dažnius persukom. O AM neveikė dėl to, kad nebuvo vienos lemputės. Patefonas kaip ir veikia. Tik bėda- iš galvutės ištekėjo kažkoks snarglys ir ji dabar beveik neveikia. Radau kažkokią kitokią, bet ji visiškai netinka.
Ir atėjo kažkoks momentas, kai kilo noras paremontuoti. Įjungus buvo pastebėta, kad ne tik nėra vienos lemputės, bet ir dvi išėjimo lempos išimtos ir numestos. Sudėjus atgal pastebėta, kad jų anodai įkaito iki raudonumo- vadinasi yra DC nutekėjimas į lempų tinklelius. Tipinė bėda dėl kondensatorių. Dalį kondensatorių užsakiau, bet šiuolaikiniai aukštavolčiai kažkaip brangoki… O poto nusprendžiau, kad kai kuriuos kondensatorius keisiu į bet kokius. Taip 0,047µF x 400V pasikeitė į 0.33µF x 1000V. Nieko, veikia. Tikriausiai žemi pagerėjo1 :).
Taip po truputi pasikeitė 105% popierinių kondensatorių į pagrinde polipropileno ir truputis keramikos. Kodėl daugiau šimto? Ogi įdėjau kelis papildomus kovodamas su trugdžiais.
Vienintelis rimtesnis remontas buvo teisingas UTB diapazono pakeitimas. Teko pakeisti gal kokius 6 kondensatorius ir nuvynioti vieną vija iš geterodino apvijos. Dėl verjėrio ir variatorių, naujas diapazonas apima tik pusę vakarietiško diapazono. Nesvarbu, nes man patinkančios stotys pasigauna.
Visdėlto kokie niekšai buvo tie sovietai- schemos iš interneto truputi neatitinka realybes. Kas dar baisiau- niekur nėra “silk screen”, o montažinių schemų numeracija neatitinka principinės schemos numeracijai.
Iš pribumbasų – mechaninis dažnio pareguliavimas su elektromotoru. Tačiau jis kaip ir veikia tik UTB/FM diapazone. Iš čia pasiskolinau ~14V savom reikmėm. O štai originaliam stereo dekoderiui, tranzistoriniam, radijos kurėjai 24V pasidarė iš … 260V (!), rezistoriaus ir dviejų nuosekliai sujungtu stabilitronų.2
Jei prabilom apie stereo, tai tarybinio standarto dekoderis buvo išmestas ir pastatytas kiniškas modulis. Visiškos kokybės nebus, nes rodos pas tarybinį standartą FM tarpinio dažnio plotis kiek per mažas pilnam stereo signalui.
Beveik visas lempas pakeičiau į naujas, tik geterodino-mixo lempos (6И1П) neradau. Žalios akies lempą (6Е1П) radau visiškai naują, dabar šviečia labai stipriai ir jautriai smaukosi. Veikė tik AM diapazonuose. Poto pradėjo veikti tik FM diapazone, o AM dingo4.
Gal kažkur jungikliuose nėra kontakto. Ten signalai kaip ir ateina iš tarpinio dažnio stiprintuvo ir per jungiklius ateina į šią lemputę. Šiaip, kiekvieną kartą paversdamas radija ant šono, laukiu eilinio siurprizo- tai kažkur laidelis atsilituoja, tai iš viso “šalta pajkė5” ar nebeveikia koks nors jungiklis. Ko norėti- tarybinis palikimas ir darbo kokybė, 50 metų amžius ir dar neteisingas sandėliavimas.
Taigi, akies neveikimas AM liko kaip vienintelis defektas.
Palyginimui dvi nuotraukos, “before” ir “after”. Gal kiek matysis darbai:
“Kiek” pasikeitė maitinimo šaltinio kondensatorių nominalai:
Radijos kūrėjai apie tokias talpas kogero net negalėjo svajoti. Talpa padidėjo kažkur 5 kartus. Kaip ne keista, mėlyno kondensatoriaus (iškarto po diodų) įtaka minimali. O štai antras, kuris stovi po droselio, labai pamažino 50/100Hz foną. Beja apie talpas- visi išimti kondensatoriai rodė per dideles talpas. Čia taip mano multimetras reaguoja į nedidelius nuotekius. Ir tikrai ten buvo nuotekis, nors 500V megaommetras nieko neparodė.
Dar vienas baisus anachronizmas- apšvietimo lempučių (ir ne tik) keitimas į LED:
Ateini taip į rūsį ir matai kaip bėga vandenėlis. Reikia remontuoti. Kapitalinis šildymo sistemos remontas nenumatytas planuose.
Šiaip, čia varva per viršutinį užspaudžiamą sandariklį. Jei tas sandarinklis būtų sukiojamas bent paskutinius 40 metų, tai gal ir veiktu. Bet dabar visi važteliai pavirto monolitiniu rūdžių kristalu. Gerai, kad už pečiaus radau dar vieną, nenaudojamą sklendę. Ir prasidėjo relaxas “hands tools rescue” stiliuje (toks jutubė kanalas)
Sklendė kaip ir vaikšto. Viršutinis tarpiklis biški įtartinas- jis iš kažkokio suakmenėjusio “paranito” ar kitokio “plastiko”. Išbandyti galima tik pajungus į vandens sistemą. Tačiau kai visi varžteliai “vaikšto”, nėra problemos remontuoti, pakeisti ir pavežti. O pačios sklendės sandarumą apsprendžia pati konstrukcija- užtūra ar ne tiesi, o pleišto formos. Uždarant sklendę, pleištas spaudžiasi į atitinkamą plyšį ir užsisandarina. Pačiam korpuse yra akmeninio plastiko tarpinės. (todėl korpuso negalima deginti ugnyje norint išvalyti rūdis ir dažus).
Dar reikia nupirkti pajungimo tarpiklius, nes originalūs irgi akmeniniai ir kogero asbesto-plastiko kompozitas. Tačiau manau bus kokie standartiniai. Ne taip, kaip korpusiniai, kur teko biški papjaustyti rankutėmis. Ir dar tarpiklinį silikoną panaudojau.
2025.07.06
Pakeičiau… tik dar nežinau kaip “užriebokšlinti” veleną. Biški dar varva. Baisiausia, kad ir kita “armatūra” ne geresnės būklės. Suknistas “landlordo” gyvenimas.
STM32F103 vidinis RTC labai gaidiškas ir laikas pastoviai plaukė. Todėl, kad pagelbėti užsakovui, kiek perdarėm jo “Retro lempinį nixie laikrodį“.
Už kokius 4€ nupirkom pas kinus GPS modulį ir biški primontavom.
Toliau buvo biški programavimo. Ir net kelios dienos galvosupio, nes neveikė. Pasirodo, fazendoje, antrame aukšte, dėl geležinio stogo, kiniški GPS moduliai nepagauna signalo. O šiandien nusinešiau į šiltnamį ir viskas magiškai pradėjo veikti.
Firmwarė dirba taip (tikuosiu laikrodis bus tik Lietuvoje, nes laiko zoną įrašiau tiesiogiai)- jei neatitinka minutė ir yra GPS FIX, tai nuskaitoma GPS data, pasiskaičiuojama ar jau atėjo žiemos/vasaros laikas ir perrašomos valandos, minutės ir sekundės. Valandos aišku + TMZ + DST.
Pirmas variantas buvo su klaidom ir kažkodėl per nakti nusimušė valandos.
Ir aišku mums negaila- pilnas laikrodžio source code.
Gulėjo be RAM čipų (kažkas su fenu išdegino), nuluptos visos KM-kės ir kiti kondensatoriai. Tačiau PCB sudomino dėl to, kad buvo mažai čipų ir ne koks Leningradas ar Baltik (ar A ir B). Aš net pagalvojau, kad koks specialus gaminys- kariniai skaičiukai daug žadėjo. Todėl nutariau atgaivinti.
PCB buvo pažeista, tačiau prireikė tik vieno žalio laiduko. Užteko VIA likučių ir matyt RAM lizdai fiziškai prisiglaudė prie takelių likičių.
Buvo nedidelis galvosukis su kondensatoriais- nes schemos niekur neradau. Nebuvo ir kvarco. Spėliojimo metodu nustatyta, kad reikia 14MHz. Aš tokio neturėjau fazendoje, tai panaudojau šrotą iš VGA plokštės, ten kiek daugiau nei 14. Mano turimas mini RGB TV monitoriukas susisinchronizavo su ~16kHz eilučių dažniu ir parodė vaizdą.
Internetai pasakė, kad šį kompiuteriuką gamino broliai latviai, Rigoje, įmonėje su erotišku pavadinimu «Гидрометприбор». Internetuose esama išorės nuotrauka parodė ypač pasibaisėtiną dizainą. Gaila, bet man papuolė jau tik PCB ir ji tikrai atkeliavo iš Latvijos ir Estijos savartynų.
Magnetofoninės dalies neatstačiau, nes tikrai nežadu toliau vargti. Ir taip nėra klaviatūros.
Įdėjus vieną polimerinį ir vieną padorų elektrolitą signalai pasidarė visiškai teisingi ir be triukšmo. O panaudojus Samsung atminties mikroschemas viskas veikia ir be tiuningo- nes liko vienas ar du paslaptingi kondensatoriai, kurie kažką daro. Spėju kažką su grafika, nes kartais kairėje išlenda visas stulpelis artifaktų.
Iš schemotechnikos- teisingas Z80 clock signalas, pagal datašytą, o ne taip kaip haliucionavo ZX klonų darytojai. Per KT361 tranzistorių, užkeliamas iki 5V. Aišku naujiems Z80 to gal jau ir nebereikia, bet čia buvo daugelio konstrukcijų bėda.
43 mikroschemos ir jokių “RE” ir “RT”.
Kadangi turiu VFD grafinį displėjų (128×64), ir kad ji nepamesti kur nors garaže, nutariau padaryti eilinį laikrodį. Panaudojau macniausią STM32F103 su 1M flešiuku, taigi priprogramuoti galima daugiau. O dar prikabinau reikalingų ir nereikalingų jutiklių.
Esami sensoriai:
Dar galima pridėti vieną kitą naują jutiklį- lygtai turiu spalvos, radarą, širdies plakimo, “infrared gesture sensor”, VL53LOX (atstumo). Gal visi ir netilps, nes korpusas vos vos didesnis už VFD ekraną.
Viena bėda- jutiklių daug, bet ką su jais daryti nežinau. Kol kas suprogramuota ar beveik suprogramuota:
O dabar klausimas! Ką reikia įprogramuoti į šį laikrodį? Nes dabar tik 139kb užima softas (nenaudojama boot užsklanda), taigi liko kokie 850kb.
P.S. Lietuviškos raidės bus.